{"id":"maturazai-litewski-lit-pr-2018-05/zad/6a","paper_id":"maturazai-litewski-lit-pr-2018-05","number":"6a","points":1,"ptype":"open","subject":"jezyk-litewski","category":"matura","year":2018,"month":"maj","level":"podstawowa","text":"Przeczytaj tekst i wykonaj zadania 6.-10.\n\nRegina Kozeniauskiene\nZodzio, elgesio ir jausmo kulturos derme\n\nKomunikacines kalbos kulturos samprata\nKalbant reikia islaikyti savigarba ir kitu zmoniu pagarba, takta, isitikinima, kad tai, kas pasakyta, yra tiesa. Kalba vadinama neetiska, jei kalbetojas tvirtina tai, kuo pats nera isitikines, ko negali pagristi, o remiasi spelionemis. Kalba taip pat neetiska, jei kalbetojas imasi nesaziningu budu ir irodymus megina pakeisti jausmu poveikiu: pradeda zeminti pokalbio dalyvi kaip asmenybe, pasisaipo is jo fiziniu trukumu, niekina religinius ar politinius isitikinimus, tautinius jausmus. [ ]\nKalbetojo etine kultura - tai bendru elgesio taisykliu (normu) sistema, isreiskianti visuomenes poziuras i geri, blogi, pareiga, teisinguma, garbe ir pan.\n\nEtikos ir kalbos etiketo vienove\nKalbos etiketas yra bendrojo etiketo norma. Kulturingas kalbetojas gerbia adresata, yra demesingas, palankiai nusiteikes jo atzvilgiu, mandagus, palaikantis gera nuotaika. Dorovine elgesio kultura sietina su kalbos etiketu, kurio turini sudaro mandagumas ir taktiskumas. Kalbos etiketo laikymasis yra grandis, dorovinio elgesio kultura siejanti su kalbos kultura.\nKalbos etiketas kalbininku daugiausia aiskinamas kaip kalbine mandagumo raiska, formalios ceremonialo tvarkos laikymasis, tam tikru kasdienio kulturingo elgesio ir kalbesenos normu (pasisveikinimo, kreipimosi, kalbinimo, atsiprasymo, padekos, uzuojautos, atsisveikinimo) paisymas (Kucinskaite 1990). Sakytines kalbos etiketas dar reikalauja paisyti manieru, gestu, laikysenos, aprangos reikalavimu, bet vis delto tai neatspindi viso etiketo turinio. \"Intuityviai jauciame, kad etiketas apima ne vien isorini elgesi\" (Cepaitiene 1996: 6). [ ]\nTaigi etiketas glaudziai susijes su dorovine elgesio kultura arba etinemis kalbetojo vertybemis, kurios, skirtingai nuo etiketo, ne tiek matomos ar girdimos, kiek jauciamos. Regis, panasiai etiketa sieja su etika ir estetika, suvokia ji kaip vidines dorovines asmens kulturos dali ir stilistas Kazimieras Zuperka (2005: 27), siurksciu, vulgariu ar zargonisku zodziu vartosena laikydamas nusizengimu etikai. Reklamos tyreja Dalia Blazinskaite taip pat labiau pabrezia etikos ir etiketo savoka, o ne brezia riba tarp ju: \"Paprastai tariant, meluoti irgi galima kulturingai, mandagiai, bet del to melas is esmes niekada netaps moralus ir etiskas\" (Blazinskaite 2005: 144).\n\nStilinga kalba ir jausmo kultura\nZygimantas Liauksminas pabreze estetinio jausmo kulturos svarba. Nuosaikaus stiliaus propaguotojas, gausiu epitetu ir pagrazinimu priesininkas kalbai kele tokius tris reikalavimus: pirmiausia kalboje turi vyrauti logika, blaivus protas ir nuoseklumas; antra, kalba turi buti paprasta ir aiski; trecia, kalba turi buti grazi, taciau tas kalbos grozis turi plaukti ne tik is zodziu, bet ir is turinio, nes jeigu truksta turinio, zodziai tarytum netenka pamato (Liauksminas 1666).\n\nR. Kozeniauskiene, Zodzio, elgesio ir jausmo kulturos derme, \"Kalbos kultura\", 2006, nr. 79, p. 240-248.\n\na) Parasykite, kuriai funkciniu stiliu grupei priklauso pateiktas tekstas.","answer":null,"answer_text":null,"solution":"## Poprawna odpowiedz\n**Sis tekstas priklauso oficialiuju funkciniu stiliu grupei.**\n(Ten tekst nalezy do grupy oficjalnych stylow funkcjonalnych.)\n\n## Sposob 1 - analiza cech tekstu i przypisanie do grupy stylistycznej\n\nTekst R. Kozeniauskiene \"Zodzio, elgesio ir jausmo kulturos derme\" pochodzi z pisma naukowego \"Kalbos kultura\" (2006). Cechy wskazujace na oficjalna grupe stylow funkcjonalnych:\n\n1. **Tematyka naukowa**: omawia pojecia z jezykoznawstwa (etyka, etiketas, estetika, kalbos kultura)\n2. **Cytowania naukowe**: liczne odwolania do badaczy z podaniem roku i strony: \"(Kucinskaite 1990)\", \"(Cepaitiene 1996: 6)\", \"(Zuperka 2005: 27)\", \"(Blazinskaite 2005: 144)\"\n3. **Terminologia specjalistyczna**: etiketas, komunikacine kalbos kultura, dorovine elgesio kultura, funkciniai stiliai\n4. **Tresc podzielona na podrozdzialy z tytulem** (Etikos ir kalbos etiketo vienove, Stilinga kalba ir jausmo kultura)\n5. **Styl bezosobowy, argumentacyjny** - brak emocji, logiczne wywody\n\nWnioski: tekst nalezy do **grupy stylow oficjalnych** (oficialiuju stiliu grupe), konkretnie do **stylu naukowego** (mokslinis stilius).\n\n## Sposob 2 - klasyfikacja litewskich stylow funkcjonalnych\nLitewski system stylow funkcjonalnych dzieli sie na dwie glowne grupy:\n- **Oficjalne style funkcjonalne** (oficialiuju funkciniu stiliu grupe): styl naukowy (mokslinis), publicystyczny (publicistinis), administracyjno-oficjalny (dalykinis), artystyczny (meninis)\n- **Nieoficjalne style**: potoczny (snekamasis)\n\nTekst z naukowego pisma jezykoznawczego to jednoznacznie styl NAUKOWY nalezacy do grupy oficjalnych.\n\n## Schemat oceniania CKE\n> Klucz CKE (zad. 6a, max 1 pkt):\n> - **1 pkt** - poprawne nazwanie grupy: \"oficialiuju funkciniu stiliu grupe\" lub rownowazne\n> - **0 pkt** - odpowiedz bledna (np. samo \"mokslinis stilius\" bez wskazania grupy) albo brak odpowiedzi\n\nCo zapamietac? Pytanie dotyczy GRUPY stylow (ne konkretnego stylu). Odpowiedz: oficialiuju funkciniu stiliu grupe. Tekst naukowy z cytowaniami, terminologia i podrozdzialami to nieomylne cechy stylu oficjalnego.","image":null,"solution_image":null,"topics":null,"page_from":null,"source":"maturazai","answer_source":null,"answer_text_source":null,"solution_source":"maturazai","text_source":"maturazai","source_label":"Jezyk litewski · Matura · maj 2018 (podstawowa)","subject_label":"jezyk-litewski","category_label":"Matura","text_html":"<p>Przeczytaj tekst i wykonaj zadania 6.-10.</p>\n<p>Regina Kozeniauskiene<br>Zodzio, elgesio ir jausmo kulturos derme</p>\n<p>Komunikacines kalbos kulturos samprata<br>Kalbant reikia islaikyti savigarba ir kitu zmoniu pagarba, takta, isitikinima, kad tai, kas pasakyta, yra tiesa. Kalba vadinama neetiska, jei kalbetojas tvirtina tai, kuo pats nera isitikines, ko negali pagristi, o remiasi spelionemis. Kalba taip pat neetiska, jei kalbetojas imasi nesaziningu budu ir irodymus megina pakeisti jausmu poveikiu: pradeda zeminti pokalbio dalyvi kaip asmenybe, pasisaipo is jo fiziniu trukumu, niekina religinius ar politinius isitikinimus, tautinius jausmus. [ ]<br>Kalbetojo etine kultura - tai bendru elgesio taisykliu (normu) sistema, isreiskianti visuomenes poziuras i geri, blogi, pareiga, teisinguma, garbe ir pan.</p>\n<p>Etikos ir kalbos etiketo vienove<br>Kalbos etiketas yra bendrojo etiketo norma. Kulturingas kalbetojas gerbia adresata, yra demesingas, palankiai nusiteikes jo atzvilgiu, mandagus, palaikantis gera nuotaika. Dorovine elgesio kultura sietina su kalbos etiketu, kurio turini sudaro mandagumas ir taktiskumas. Kalbos etiketo laikymasis yra grandis, dorovinio elgesio kultura siejanti su kalbos kultura.<br>Kalbos etiketas kalbininku daugiausia aiskinamas kaip kalbine mandagumo raiska, formalios ceremonialo tvarkos laikymasis, tam tikru kasdienio kulturingo elgesio ir kalbesenos normu (pasisveikinimo, kreipimosi, kalbinimo, atsiprasymo, padekos, uzuojautos, atsisveikinimo) paisymas (Kucinskaite 1990). Sakytines kalbos etiketas dar reikalauja paisyti manieru, gestu, laikysenos, aprangos reikalavimu, bet vis delto tai neatspindi viso etiketo turinio. &quot;Intuityviai jauciame, kad etiketas apima ne vien isorini elgesi&quot; (Cepaitiene 1996: 6). [ ]<br>Taigi etiketas glaudziai susijes su dorovine elgesio kultura arba etinemis kalbetojo vertybemis, kurios, skirtingai nuo etiketo, ne tiek matomos ar girdimos, kiek jauciamos. Regis, panasiai etiketa sieja su etika ir estetika, suvokia ji kaip vidines dorovines asmens kulturos dali ir stilistas Kazimieras Zuperka (2005: 27), siurksciu, vulgariu ar zargonisku zodziu vartosena laikydamas nusizengimu etikai. Reklamos tyreja Dalia Blazinskaite taip pat labiau pabrezia etikos ir etiketo savoka, o ne brezia riba tarp ju: &quot;Paprastai tariant, meluoti irgi galima kulturingai, mandagiai, bet del to melas is esmes niekada netaps moralus ir etiskas&quot; (Blazinskaite 2005: 144).</p>\n<p>Stilinga kalba ir jausmo kultura<br>Zygimantas Liauksminas pabreze estetinio jausmo kulturos svarba. Nuosaikaus stiliaus propaguotojas, gausiu epitetu ir pagrazinimu priesininkas kalbai kele tokius tris reikalavimus: pirmiausia kalboje turi vyrauti logika, blaivus protas ir nuoseklumas; antra, kalba turi buti paprasta ir aiski; trecia, kalba turi buti grazi, taciau tas kalbos grozis turi plaukti ne tik is zodziu, bet ir is turinio, nes jeigu truksta turinio, zodziai tarytum netenka pamato (Liauksminas 1666).</p>\n<p>R. Kozeniauskiene, Zodzio, elgesio ir jausmo kulturos derme, &quot;Kalbos kultura&quot;, 2006, nr. 79, p. 240-248.</p>\n<p>a) Parasykite, kuriai funkciniu stiliu grupei priklauso pateiktas tekstas.</p>","solutions":[{"source":"maturazai","label":"maturazai.pl (AI)","kind":"text","html":"<h4>Poprawna odpowiedz</h4>\n<p><strong>Sis tekstas priklauso oficialiuju funkciniu stiliu grupei.</strong><br>(Ten tekst nalezy do grupy oficjalnych stylow funkcjonalnych.)</p>\n<h4>Sposob 1 - analiza cech tekstu i przypisanie do grupy stylistycznej</h4>\n<p>Tekst R. Kozeniauskiene &quot;Zodzio, elgesio ir jausmo kulturos derme&quot; pochodzi z pisma naukowego &quot;Kalbos kultura&quot; (2006). Cechy wskazujace na oficjalna grupe stylow funkcjonalnych:</p>\n<ol><li><strong>Tematyka naukowa</strong>: omawia pojecia z jezykoznawstwa (etyka, etiketas, estetika, kalbos kultura)</li><li><strong>Cytowania naukowe</strong>: liczne odwolania do badaczy z podaniem roku i strony: &quot;(Kucinskaite 1990)&quot;, &quot;(Cepaitiene 1996: 6)&quot;, &quot;(Zuperka 2005: 27)&quot;, &quot;(Blazinskaite 2005: 144)&quot;</li><li><strong>Terminologia specjalistyczna</strong>: etiketas, komunikacine kalbos kultura, dorovine elgesio kultura, funkciniai stiliai</li><li><strong>Tresc podzielona na podrozdzialy z tytulem</strong> (Etikos ir kalbos etiketo vienove, Stilinga kalba ir jausmo kultura)</li><li><strong>Styl bezosobowy, argumentacyjny</strong> - brak emocji, logiczne wywody</li></ol>\n<p>Wnioski: tekst nalezy do <strong>grupy stylow oficjalnych</strong> (oficialiuju stiliu grupe), konkretnie do <strong>stylu naukowego</strong> (mokslinis stilius).</p>\n<h4>Sposob 2 - klasyfikacja litewskich stylow funkcjonalnych</h4>\n<p>Litewski system stylow funkcjonalnych dzieli sie na dwie glowne grupy:</p>\n<ul><li><strong>Oficjalne style funkcjonalne</strong> (oficialiuju funkciniu stiliu grupe): styl naukowy (mokslinis), publicystyczny (publicistinis), administracyjno-oficjalny (dalykinis), artystyczny (meninis)</li><li><strong>Nieoficjalne style</strong>: potoczny (snekamasis)</li></ul>\n<p>Tekst z naukowego pisma jezykoznawczego to jednoznacznie styl NAUKOWY nalezacy do grupy oficjalnych.</p>\n<h4>Schemat oceniania CKE</h4>\n<blockquote>Klucz CKE (zad. 6a, max 1 pkt):<br>- <strong>1 pkt</strong> - poprawne nazwanie grupy: &quot;oficialiuju funkciniu stiliu grupe&quot; lub rownowazne<br>- <strong>0 pkt</strong> - odpowiedz bledna (np. samo &quot;mokslinis stilius&quot; bez wskazania grupy) albo brak odpowiedzi</blockquote>\n<p>Co zapamietac? Pytanie dotyczy GRUPY stylow (ne konkretnego stylu). Odpowiedz: oficialiuju funkciniu stiliu grupe. Tekst naukowy z cytowaniami, terminologia i podrozdzialami to nieomylne cechy stylu oficjalnego.</p>"}]}