{"id":"maturazai-litewski-lit-pr-2019-05/zad/6","paper_id":"maturazai-litewski-lit-pr-2019-05","number":"6","points":1,"ptype":"open","subject":"jezyk-litewski","category":"matura","year":2019,"month":"maj","level":"rozszerzona","text":"Przeczytaj tekst i wykonaj zadania 6.-9.\n\nJonas Sukys\nAr visada snekame tik zodziais?\n\nKai sakome ,,kalba, pirmiausia turime galvoje prasminga garsu srauta: zodzius, sakinius, ju grupes Kalbos be garsu ir is ju sudarytu zodziu tiesiog neisivaizduojame. Bet ar kartais nesusimastete, kad is bedos galima apsieiti ir be zodziu?\nIsiziurekite - argi nesneka zmogaus akys? Veidas - rustus, abejingas ar besisypsantis? Kuno poza? Taciau prireikus daugiausia mums padeda ranku judesiai. Stai toli nuo namu, kazkur pievoje, begioja vaikelis, o tevas nori ji pavadinti namo. Ka daryti? Sauksi balsu - tikriausiai negirdes; jei ir girdes, tai zodziu nesupras. Todel tevas moja i save ranka. Suprask: eik cia, taves laukiu. Jei motu ranka nuo saves, reikstu: ,,Bek tolyn, nesiartink. Pridetas prie lupu pirstas ar gudriai mirktelta akis sakytu: ,,Tylek, neprasitark. Ispedami ,,Nedaryk to!, pagrasom pirstu. Nustebe ar abejodami vietoj atsakymo dazniai guztelime peciais. O jei, isgirde kieno zodzius, parodom pirstu i smilkini ir ten dar pasukiojam, vadinasi - ,,Kazin ar tau visi namie, kad taip sneki? Yra ir labai nemandagiu, izeidzianciu zenklu, kuriu isauklatas zmogus niekada nevartos: tai parodyti kam nors liezuvi arba vadinamaja spyga, reiskiancia pasityciojima, paniekinima. Taigi gestai (kurtieji vien jais susisneka) ne vienu atveju turi sutartine reiksme.\nKai kam gali kilti mintis: sukurkime is gestu lengvai suprantama tarptautine pasaulio kalba! Kam cia mokytis tokiu sunkiu angli, prancuzi, vokieciu kalbu? Kam cia kurti ne per daug populiarias esperanto ar kitas dirbtines kalbas? Tokia ,,vargo kalba - gestu kalba - imanoma sukurti, tik, blogiausia, ji butu skurdi, neperteiktume ju niuansu, subtilybiu, daugelio abstrakciu savoku. Be to, dar reiketu pasirupinti suvienodinti ivairiu tautu vartojamas gestu formas ir ju reiksmes. Juk jeigu lietuvis, rusas, lenkas, latvis linkteli galva, tai reiskia ,,taip; jei galva purto - ,,ne. O bulgarui sie zenklai reiskia visai priesingus dalykus: galvos linktelejimas - nesutikima, papurtymas - pritarima. Taigi kai bendraujame su svetimtauciu, gestu kalba per daug nepasikliaukime: galime buti klaidingai suprasti ir patekti i komiska ar net keblia situacija.\nBe gestu, svarbu ir mimika - veido raumenu judesiai, reiskiantys jausmus, nuotaikas. Kilstelejome antakius - vadinasi, nustebom. Suraukem kakta - mums nepatiko ar kuo smarkiai abejojame. Syptelejome - smagu, malonu, pasnekovo zodziai patiko. Isputem zandus ir pro lupas leidziam ora - parodom, jog sunku, pavargom su kuo nors tusciai gincydamiesi\nGestai, mimika, sypsena, juokas, ivairus samoningi sukrenkstimai, kostelejimai ir kitkas yra nekalbiniai (kaip mokslininkai sako - ekstralingvistiniai) elementai. Jie dazniausiai kalba tik paryskina, papildo.\nNekalbinius elementus vartodami, venkime dvieju krastutinumu. Nepamirskime, kad zodziai vis delto yra svarbiausi. Vaikysteje turejau labai judru, gyvo budo drauga. Jis be galo mego ziureti karo ir nuotykiu filmus, o paskui apie juos pasakoti. Tik pasakodavo beveik nesuprantamai - kone vien ivardziais, suktelejimais, gestais ir veido mimika - mazdaug taip: ,,Tada tas (neaisku, kas ,,tas; toliau mano drauguzis kazka energingai rodo rankomis - galbut kad ,,tas saudo). Tada anas (neaisku, kas ,,anas ir kodel ratu sukamos rankos). Oi, mirk! (juokas, bet nezinia del ko). Tie pasakojimai budavo malonus nebent tuo, kad negaledavau atsigereti draugo gestu ir mimikos isradingumu ir, pats budamas santuris, pavydejau to neapsakomo verzlumo. Taciau ne itin zaviai butu atrodes mano biciulis isauklatoje draugijoje, kur neiprasta be perstojo skerciotis lyg vejo malunui. Kita vertus, nera malonus tie, kurie visai nevartoja gestu, kalba tarsi mediniai, sustingusia veido israiska. Taigi snekedami nebijokime savo kalba paryskinti gestais, veido mimika. Tik - saikingai\n\nJ. Sukys, Ar visada snekame tik zodziais?, Kalbos margumynai, 1997, Kaunas, p. 42-45.\n\nTeksto pavadinima pakeiskite ir parasykite taip, kad jis butu ne klausimas, o teiginys.","answer":null,"answer_text":null,"solution":"## Poprawna odpowiedz\n**Ne tik zodziais kalbame.**\n(Nie tylko slowami rozmawiamy.)\n\n## Sposob 1 - przeksztalcenie pytania w twierdzenie\nOryginalny tytul: **\"Ar visada snekame tik zodziais?\"** (Czy zawsze rozmawiamy tylko slowami?)\n\nTo zdanie pytajace (klausiamasis sakinys) nalezy zamienic na twierdzace (teigiamasis arba neigamasis sakinys).\n\nKroki przeksztalcenia:\n1. Usun partykule pytajna \"Ar\" (Czy) z poczatku zdania\n2. Zmien intonacje - zamiast pytajnej, twierdzaca\n3. Zachowaj sens pytania retorycznego - skoro pytanie sugeruje \"nie tylko slowami\", twierdzenie mowi wlasnie to\n4. Wynik: **\"Ne tik zodziais kalbame.\"** (Nie tylko slowami rozmawiamy.)\n\nInne akceptowalne warianty:\n- \"Visada snekame ne tik zodziais.\" (Zawsze rozmawiamy nie tylko slowami.)\n- \"Ne visada snekame tik zodziais.\" (Nie zawsze rozmawiamy tylko slowami.)\n- \"Snekame ne tik zodziais.\" (Rozmawiamy nie tylko slowami.)\n\n## Sposob 2 - gramatyka litewska (zdania twierdzace i pytajce)\nW jezyku litewskim zdania pytajce (klausiamieji sakiniai) mozna tworzyc na dwa sposoby:\n1. **Z partykula \"ar\"** na poczatku: \"Ar tu eini?\" (Czy ty idziesz?)\n2. **Z intonacja pytajna** bez partykuly: \"Tu eini?\" (Ty idziesz?)\n\nZeby zamienic pytanie na twierdzenie:\n- Usun \"ar\"\n- Zmien szyk lub dodaj przeczenie stosownie do sensu\n\nTytul tekstu jest pytaniem retorycznym (retoriniais klausimas) - sugeruje wlasna odpowiedz: \"Nie, nie tylko slowami rozmawiamy.\" Dlatego twierdzenie powinno byc przeczace: **\"Ne tik zodziais kalbame.\"**\n\n## Schemat oceniania CKE\n> Klucz CKE (zad. 6, max 1 pkt):\n> - **1 pkt** - za poprawne przeksztalcenie na zdanie twierdzace/stwierdzajace, np. \"Ne tik zodziais kalbame.\"\n> - **0 pkt** - przeksztalcenie niepoprawne gramatycznie lub zmieniony sens zdania\n> - **Akceptowane warianty:** kazda poprawna gramatycznie wersja twierdzaca oddajaca sens tytulu\n\nCo zapamietac? Zamieniajac pytanie retoryczne w twierdzenie, zachowaj sens implikowany przez pytanie. \"Ar visada snekame TIK zodziais?\" implikuje, ze NIE tylko slowami - dlatego twierdzenie powinno to wprost wyrazic: \"Ne tik zodziais kalbame.\"","image":null,"solution_image":null,"topics":null,"page_from":null,"source":"maturazai","answer_source":null,"answer_text_source":null,"solution_source":"maturazai","text_source":"maturazai","source_label":"Jezyk litewski · Matura · maj 2019 (rozszerzona)","subject_label":"jezyk-litewski","category_label":"Matura","text_html":"<p>Przeczytaj tekst i wykonaj zadania 6.-9.</p>\n<p>Jonas Sukys<br>Ar visada snekame tik zodziais?</p>\n<p>Kai sakome ,,kalba, pirmiausia turime galvoje prasminga garsu srauta: zodzius, sakinius, ju grupes Kalbos be garsu ir is ju sudarytu zodziu tiesiog neisivaizduojame. Bet ar kartais nesusimastete, kad is bedos galima apsieiti ir be zodziu?<br>Isiziurekite - argi nesneka zmogaus akys? Veidas - rustus, abejingas ar besisypsantis? Kuno poza? Taciau prireikus daugiausia mums padeda ranku judesiai. Stai toli nuo namu, kazkur pievoje, begioja vaikelis, o tevas nori ji pavadinti namo. Ka daryti? Sauksi balsu - tikriausiai negirdes; jei ir girdes, tai zodziu nesupras. Todel tevas moja i save ranka. Suprask: eik cia, taves laukiu. Jei motu ranka nuo saves, reikstu: ,,Bek tolyn, nesiartink. Pridetas prie lupu pirstas ar gudriai mirktelta akis sakytu: ,,Tylek, neprasitark. Ispedami ,,Nedaryk to!, pagrasom pirstu. Nustebe ar abejodami vietoj atsakymo dazniai guztelime peciais. O jei, isgirde kieno zodzius, parodom pirstu i smilkini ir ten dar pasukiojam, vadinasi - ,,Kazin ar tau visi namie, kad taip sneki? Yra ir labai nemandagiu, izeidzianciu zenklu, kuriu isauklatas zmogus niekada nevartos: tai parodyti kam nors liezuvi arba vadinamaja spyga, reiskiancia pasityciojima, paniekinima. Taigi gestai (kurtieji vien jais susisneka) ne vienu atveju turi sutartine reiksme.<br>Kai kam gali kilti mintis: sukurkime is gestu lengvai suprantama tarptautine pasaulio kalba! Kam cia mokytis tokiu sunkiu angli, prancuzi, vokieciu kalbu? Kam cia kurti ne per daug populiarias esperanto ar kitas dirbtines kalbas? Tokia ,,vargo kalba - gestu kalba - imanoma sukurti, tik, blogiausia, ji butu skurdi, neperteiktume ju niuansu, subtilybiu, daugelio abstrakciu savoku. Be to, dar reiketu pasirupinti suvienodinti ivairiu tautu vartojamas gestu formas ir ju reiksmes. Juk jeigu lietuvis, rusas, lenkas, latvis linkteli galva, tai reiskia ,,taip; jei galva purto - ,,ne. O bulgarui sie zenklai reiskia visai priesingus dalykus: galvos linktelejimas - nesutikima, papurtymas - pritarima. Taigi kai bendraujame su svetimtauciu, gestu kalba per daug nepasikliaukime: galime buti klaidingai suprasti ir patekti i komiska ar net keblia situacija.<br>Be gestu, svarbu ir mimika - veido raumenu judesiai, reiskiantys jausmus, nuotaikas. Kilstelejome antakius - vadinasi, nustebom. Suraukem kakta - mums nepatiko ar kuo smarkiai abejojame. Syptelejome - smagu, malonu, pasnekovo zodziai patiko. Isputem zandus ir pro lupas leidziam ora - parodom, jog sunku, pavargom su kuo nors tusciai gincydamiesi<br>Gestai, mimika, sypsena, juokas, ivairus samoningi sukrenkstimai, kostelejimai ir kitkas yra nekalbiniai (kaip mokslininkai sako - ekstralingvistiniai) elementai. Jie dazniausiai kalba tik paryskina, papildo.<br>Nekalbinius elementus vartodami, venkime dvieju krastutinumu. Nepamirskime, kad zodziai vis delto yra svarbiausi. Vaikysteje turejau labai judru, gyvo budo drauga. Jis be galo mego ziureti karo ir nuotykiu filmus, o paskui apie juos pasakoti. Tik pasakodavo beveik nesuprantamai - kone vien ivardziais, suktelejimais, gestais ir veido mimika - mazdaug taip: ,,Tada tas (neaisku, kas ,,tas; toliau mano drauguzis kazka energingai rodo rankomis - galbut kad ,,tas saudo). Tada anas (neaisku, kas ,,anas ir kodel ratu sukamos rankos). Oi, mirk! (juokas, bet nezinia del ko). Tie pasakojimai budavo malonus nebent tuo, kad negaledavau atsigereti draugo gestu ir mimikos isradingumu ir, pats budamas santuris, pavydejau to neapsakomo verzlumo. Taciau ne itin zaviai butu atrodes mano biciulis isauklatoje draugijoje, kur neiprasta be perstojo skerciotis lyg vejo malunui. Kita vertus, nera malonus tie, kurie visai nevartoja gestu, kalba tarsi mediniai, sustingusia veido israiska. Taigi snekedami nebijokime savo kalba paryskinti gestais, veido mimika. Tik - saikingai</p>\n<p>J. Sukys, Ar visada snekame tik zodziais?, Kalbos margumynai, 1997, Kaunas, p. 42-45.</p>\n<p>Teksto pavadinima pakeiskite ir parasykite taip, kad jis butu ne klausimas, o teiginys.</p>","solutions":[{"source":"maturazai","label":"maturazai.pl (AI)","kind":"text","html":"<h4>Poprawna odpowiedz</h4>\n<p><strong>Ne tik zodziais kalbame.</strong><br>(Nie tylko slowami rozmawiamy.)</p>\n<h4>Sposob 1 - przeksztalcenie pytania w twierdzenie</h4>\n<p>Oryginalny tytul: <strong>&quot;Ar visada snekame tik zodziais?&quot;</strong> (Czy zawsze rozmawiamy tylko slowami?)</p>\n<p>To zdanie pytajace (klausiamasis sakinys) nalezy zamienic na twierdzace (teigiamasis arba neigamasis sakinys).</p>\n<p>Kroki przeksztalcenia:</p>\n<ol><li>Usun partykule pytajna &quot;Ar&quot; (Czy) z poczatku zdania</li><li>Zmien intonacje - zamiast pytajnej, twierdzaca</li><li>Zachowaj sens pytania retorycznego - skoro pytanie sugeruje &quot;nie tylko slowami&quot;, twierdzenie mowi wlasnie to</li><li>Wynik: <strong>&quot;Ne tik zodziais kalbame.&quot;</strong> (Nie tylko slowami rozmawiamy.)</li></ol>\n<p>Inne akceptowalne warianty:</p>\n<ul><li>&quot;Visada snekame ne tik zodziais.&quot; (Zawsze rozmawiamy nie tylko slowami.)</li><li>&quot;Ne visada snekame tik zodziais.&quot; (Nie zawsze rozmawiamy tylko slowami.)</li><li>&quot;Snekame ne tik zodziais.&quot; (Rozmawiamy nie tylko slowami.)</li></ul>\n<h4>Sposob 2 - gramatyka litewska (zdania twierdzace i pytajce)</h4>\n<p>W jezyku litewskim zdania pytajce (klausiamieji sakiniai) mozna tworzyc na dwa sposoby:</p>\n<ol><li><strong>Z partykula &quot;ar&quot;</strong> na poczatku: &quot;Ar tu eini?&quot; (Czy ty idziesz?)</li><li><strong>Z intonacja pytajna</strong> bez partykuly: &quot;Tu eini?&quot; (Ty idziesz?)</li></ol>\n<p>Zeby zamienic pytanie na twierdzenie:</p>\n<ul><li>Usun &quot;ar&quot;</li><li>Zmien szyk lub dodaj przeczenie stosownie do sensu</li></ul>\n<p>Tytul tekstu jest pytaniem retorycznym (retoriniais klausimas) - sugeruje wlasna odpowiedz: &quot;Nie, nie tylko slowami rozmawiamy.&quot; Dlatego twierdzenie powinno byc przeczace: <strong>&quot;Ne tik zodziais kalbame.&quot;</strong></p>\n<h4>Schemat oceniania CKE</h4>\n<blockquote>Klucz CKE (zad. 6, max 1 pkt):<br>- <strong>1 pkt</strong> - za poprawne przeksztalcenie na zdanie twierdzace/stwierdzajace, np. &quot;Ne tik zodziais kalbame.&quot;<br>- <strong>0 pkt</strong> - przeksztalcenie niepoprawne gramatycznie lub zmieniony sens zdania<br>- <strong>Akceptowane warianty:</strong> kazda poprawna gramatycznie wersja twierdzaca oddajaca sens tytulu</blockquote>\n<p>Co zapamietac? Zamieniajac pytanie retoryczne w twierdzenie, zachowaj sens implikowany przez pytanie. &quot;Ar visada snekame TIK zodziais?&quot; implikuje, ze NIE tylko slowami - dlatego twierdzenie powinno to wprost wyrazic: &quot;Ne tik zodziais kalbame.&quot;</p>"}]}