{"id":"maturazai-litewski-mol-p1-1p-152/zad/1.1","paper_id":"maturazai-litewski-mol-p1-1p-152","number":"1.1","points":1,"ptype":"open","subject":"jezyk-litewski","category":"matura","year":2015,"month":"maj","level":"podstawowa","text":"1 uzduotis\n\nRegina Koženiauskienė, Nijolė Linkevičienė\n\nSINONIMIJA IR FRAZEOLOGIJA - STILIAUS TURTAS\n\nTekst stanowi zapis rozmowy (pokalbis) dwoch jezykoznawczyn na temat synonimii i frazeologii jako bogactwa stylu jezyka litewskiego. Zrodlo: \"Gimtasis žodis\", 1997 m. Nr. 6, p. 2-3, 6.\n\nNijolė L.: Pokalbį apie vieną svarbiausių stiliaus turtingumo priemonių - sinonimiją ir frazeologiją - gal tiktų pradėti nuo daug kam girdėtų, bet vis naujai skambančių, labai gerai nusakančių lietuvių kalbos sinonimijos turtingumą, Antano Maceinos žodžių: „Jei atsietai klaustume, kiek lietuvių kalba turi žodžių nusakyti rudai spalvai, turbūt tik suglumtume, nerasdami atsakymo. Nes ruda spalva, atsajai mąstoma, yra visur ir visada ruda, tamsiau ar šviesiau ruda, tačiau vis ruda. Bet štai kai ši spalva lietuvio esti siejama su tam tikrais objektais, ji gauna vis kitokį vardą: tos pačios spalvos šuo lietuviškai yra rudas, karvė - žala, o arklys - sartas. Niekas betgi nenešioja „žalų\" kelnių ir nedėvi „sartos\" skrybėlės. Tas pats yra ir su pilka spalva. Šviesėdama ji lietuvių kalboje irgi siejasi su įvairiais objektais, keisdama savo vardą: tos pačios plaukų spalvos žmogus yra žilas, karvė palša, o arklys šyvas. Tačiau niekas nedėvi „šyvų\" batų \"\nRegina K.: Kaip įdomu! Klausiausi šių eilučių tarsi lietuviškų žodžių himno [ ]. Tikrai nesinori šaukti: ach, kokie mes turtingi, ach, kiek mes turime įvairiausių sinonimų, gražių žodžių Nes, atvirai sakant, gal ir nebeturime, o teisingiau, vis mažiau jų vartojame, nebemokame pasisemti iš šnekamosios kalbos versmių, nebesugebame atsirinkti. Vartojame tik bendriausios reikšmės žodžius, nebepajėgiame atskleisti antrinių, subtilių, prasminių daiktų ar reiškinių bruožų ar ypatybių.\nNijolė L.: Iš tiesų daromės tartum svetimkalbiai: temokame vos keliasdešimt tūkstančių žodžių ir visiškai nejaučiame jų bado. Tad nieko keisto, kai atsivertę vienatomį „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną\", kuriame apie 50 tūkstančių žodžių (su tarptautiniais), ne vieno jų reikšmės jau nebežinome, mat žodis, teikiamas bendrinei kalbai, yra atėjęs iš kitos tarmės, pvz., klingsėti („žvangėti\"), krapinti („eiti netvirtu žingsniu\"), [ ] nokabrazda („galvotrūkčiais, labai greitai\") ir t.t.\nDabartinės jaunosios kartos retas kuris gerai moka tėvų tarmę - kitų tarmių žodžiai yra pažįstami beveik tik iš knygų ir, tarkim, pradinukų „Šaltinyje\" spausdinami Antano Vaičiulaičio, Vinco Krėvės, Liudo Dovydėno tekstai jau ir pateikiami su kai kurių žodžių paaiškinimais. Tik vargu ar vaikai kada nors vartos tuos žodžius. Vis dėlto kalba ilgainiui keičiasi.\nRegina K.: Nemanau, kad mūsų šiandieninis pokalbis galėtų ką nors pakeisti, mes ir pačios jau daug ko nebemokame, o Tavo minėtoji labai spalvinga tarmybė nokabrazda skamba taip egzotiškai, kad jaunimui turbūt tik šypseną kelia. Bet gal būtų pravartu prisiminti mūsų sinonimiką ir frazeologiją, prisiliesti prie brangiausių žodžių tarsi prie muziejinių eksponatų, kad kontrastas labiau išryškintų mūsų žodžių skurdybę.\n[ ]\nIš tiesų sinonimus vartojame ne tik tam, kad išvengtume monotonijos, nuobodaus kartojimosi, suteiktume žodžiui ekspresijos ir emocinių spalvų, bet pirmiausia tam, kad kuo tiksliau pavadintume daiktus ir reiškinius. Labai svarbu, kad pasirinktasis sinonimas [ ] geriausiai atitiktų tą daiktą, reiškinį, detalę ar ypatybę, kuriuos mums reikia nusakyti.\n\n„Gimtasis žodis\", 1997 m. Nr. 6, p. 2-3, 6.\n\n1.1 uzduotis (0-1)\nKas kalbasi? Pasirinkite vieną teisingą atsakymą iš pateiktų. Atsakykite viso teksto pagrindu.\n\nA. statybų inžinierės,\nB. valstybės įstaigos valdininkės,\nC. mokslininkės kalbininkės,\nD. anglų kalbos vertėjos.","answer":null,"answer_text":null,"solution":"## Poprawna odpowiedz\n**C) mokslininkės kalbininkės**\n\n## Sposob 1 - analiza tekstu\nKrok po kroku:\n1. Pytanie brzmi: \"Kas kalbasi?\" - kto rozmawia? Odpowiada na to caly tekst (\"viso teksto pagrindu\").\n2. Rozmowe prowadza dwie osoby: Regina Koženiauskienė i Nijolė Linkevičienė. Obie wymienione sa z imienia i nazwiska.\n3. Temat rozmowy to synonimia i frazeologia - \"sinonimiją ir frazeologiją\" - jako bogactwo jezyka litewskiego. Jest to temat jezykoznawczy.\n4. Jedna z respondentek odwoluje sie do \"Dabartinės lietuvių kalbos žodynas\" (Slownik wspolczesnego jezyka litewskiego) i do badan nad gwara, co wskazuje na naukowy charakter ich pracy.\n5. Odpowiedz C - mokslininkės kalbininkės (naukowczynie jezykoznawczynie) - idealnie pasuje.\n\n## Sposob 2 - eliminacja blednych odpowiedzi\n- A) statybų inžinierės (inzynierki budowlane) - temat rozmowy jest jezykoznawczy, nie budowlany.\n- B) valstybės įstaigos valdininkės (urzedniczki panstwowe) - brak cech charakterystycznych dla urzednikow.\n- D) anglų kalbos vertėjos (tlumaczki jezyka angielskiego) - rozmowa dotyczy jezyka litewskiego, nie angielskiego.\n- C) mokslininkės kalbininkės - potwierdzaja to: specjalistyczna terminologia, odwolania do slownikow naukowych, cytaty z Antanasa Maceiny.\n\n## Schemat oceniania CKE\n> Klucz CKE (zad. 1.1, max 1 pkt):\n> - **1 pkt** - wskazanie poprawnej odpowiedzi: c) mokslininkės kalbininkės\n> - **0 pkt** - odpowiedz niepelna lub bledna albo brak odpowiedzi\n\nCo zapamietac? Przy pytaniach \"Kas kalbasi?\" zawsze szukaj w tekscie tematyki rozmowy oraz wskazowek na temat zawodu/roli rozmawiajacych - nie tylko ich imion.","image":null,"solution_image":null,"topics":null,"page_from":null,"source":"maturazai","answer_source":null,"answer_text_source":null,"solution_source":"maturazai","text_source":"maturazai","source_label":"Jezyk litewski · Matura · maj 2015 (podstawowa)","subject_label":"jezyk-litewski","category_label":"Matura","text_html":"<p>1 uzduotis</p>\n<p>Regina Koženiauskienė, Nijolė Linkevičienė</p>\n<p>SINONIMIJA IR FRAZEOLOGIJA - STILIAUS TURTAS</p>\n<p>Tekst stanowi zapis rozmowy (pokalbis) dwoch jezykoznawczyn na temat synonimii i frazeologii jako bogactwa stylu jezyka litewskiego. Zrodlo: &quot;Gimtasis žodis&quot;, 1997 m. Nr. 6, p. 2-3, 6.</p>\n<p>Nijolė L.: Pokalbį apie vieną svarbiausių stiliaus turtingumo priemonių - sinonimiją ir frazeologiją - gal tiktų pradėti nuo daug kam girdėtų, bet vis naujai skambančių, labai gerai nusakančių lietuvių kalbos sinonimijos turtingumą, Antano Maceinos žodžių: „Jei atsietai klaustume, kiek lietuvių kalba turi žodžių nusakyti rudai spalvai, turbūt tik suglumtume, nerasdami atsakymo. Nes ruda spalva, atsajai mąstoma, yra visur ir visada ruda, tamsiau ar šviesiau ruda, tačiau vis ruda. Bet štai kai ši spalva lietuvio esti siejama su tam tikrais objektais, ji gauna vis kitokį vardą: tos pačios spalvos šuo lietuviškai yra rudas, karvė - žala, o arklys - sartas. Niekas betgi nenešioja „žalų&quot; kelnių ir nedėvi „sartos&quot; skrybėlės. Tas pats yra ir su pilka spalva. Šviesėdama ji lietuvių kalboje irgi siejasi su įvairiais objektais, keisdama savo vardą: tos pačios plaukų spalvos žmogus yra žilas, karvė palša, o arklys šyvas. Tačiau niekas nedėvi „šyvų&quot; batų &quot;<br>Regina K.: Kaip įdomu! Klausiausi šių eilučių tarsi lietuviškų žodžių himno [ ]. Tikrai nesinori šaukti: ach, kokie mes turtingi, ach, kiek mes turime įvairiausių sinonimų, gražių žodžių Nes, atvirai sakant, gal ir nebeturime, o teisingiau, vis mažiau jų vartojame, nebemokame pasisemti iš šnekamosios kalbos versmių, nebesugebame atsirinkti. Vartojame tik bendriausios reikšmės žodžius, nebepajėgiame atskleisti antrinių, subtilių, prasminių daiktų ar reiškinių bruožų ar ypatybių.<br>Nijolė L.: Iš tiesų daromės tartum svetimkalbiai: temokame vos keliasdešimt tūkstančių žodžių ir visiškai nejaučiame jų bado. Tad nieko keisto, kai atsivertę vienatomį „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną&quot;, kuriame apie 50 tūkstančių žodžių (su tarptautiniais), ne vieno jų reikšmės jau nebežinome, mat žodis, teikiamas bendrinei kalbai, yra atėjęs iš kitos tarmės, pvz., klingsėti („žvangėti&quot;), krapinti („eiti netvirtu žingsniu&quot;), [ ] nokabrazda („galvotrūkčiais, labai greitai&quot;) ir t.t.<br>Dabartinės jaunosios kartos retas kuris gerai moka tėvų tarmę - kitų tarmių žodžiai yra pažįstami beveik tik iš knygų ir, tarkim, pradinukų „Šaltinyje&quot; spausdinami Antano Vaičiulaičio, Vinco Krėvės, Liudo Dovydėno tekstai jau ir pateikiami su kai kurių žodžių paaiškinimais. Tik vargu ar vaikai kada nors vartos tuos žodžius. Vis dėlto kalba ilgainiui keičiasi.<br>Regina K.: Nemanau, kad mūsų šiandieninis pokalbis galėtų ką nors pakeisti, mes ir pačios jau daug ko nebemokame, o Tavo minėtoji labai spalvinga tarmybė nokabrazda skamba taip egzotiškai, kad jaunimui turbūt tik šypseną kelia. Bet gal būtų pravartu prisiminti mūsų sinonimiką ir frazeologiją, prisiliesti prie brangiausių žodžių tarsi prie muziejinių eksponatų, kad kontrastas labiau išryškintų mūsų žodžių skurdybę.<br>[ ]<br>Iš tiesų sinonimus vartojame ne tik tam, kad išvengtume monotonijos, nuobodaus kartojimosi, suteiktume žodžiui ekspresijos ir emocinių spalvų, bet pirmiausia tam, kad kuo tiksliau pavadintume daiktus ir reiškinius. Labai svarbu, kad pasirinktasis sinonimas [ ] geriausiai atitiktų tą daiktą, reiškinį, detalę ar ypatybę, kuriuos mums reikia nusakyti.</p>\n<p>„Gimtasis žodis&quot;, 1997 m. Nr. 6, p. 2-3, 6.</p>\n<p>1.1 uzduotis (0-1)<br>Kas kalbasi? Pasirinkite vieną teisingą atsakymą iš pateiktų. Atsakykite viso teksto pagrindu.</p>\n<p>A. statybų inžinierės,<br>B. valstybės įstaigos valdininkės,<br>C. mokslininkės kalbininkės,<br>D. anglų kalbos vertėjos.</p>","solutions":[{"source":"maturazai","label":"maturazai.pl (AI)","kind":"text","html":"<h4>Poprawna odpowiedz</h4>\n<p><strong>C) mokslininkės kalbininkės</strong></p>\n<h4>Sposob 1 - analiza tekstu</h4>\n<p>Krok po kroku:</p>\n<ol><li>Pytanie brzmi: &quot;Kas kalbasi?&quot; - kto rozmawia? Odpowiada na to caly tekst (&quot;viso teksto pagrindu&quot;).</li><li>Rozmowe prowadza dwie osoby: Regina Koženiauskienė i Nijolė Linkevičienė. Obie wymienione sa z imienia i nazwiska.</li><li>Temat rozmowy to synonimia i frazeologia - &quot;sinonimiją ir frazeologiją&quot; - jako bogactwo jezyka litewskiego. Jest to temat jezykoznawczy.</li><li>Jedna z respondentek odwoluje sie do &quot;Dabartinės lietuvių kalbos žodynas&quot; (Slownik wspolczesnego jezyka litewskiego) i do badan nad gwara, co wskazuje na naukowy charakter ich pracy.</li><li>Odpowiedz C - mokslininkės kalbininkės (naukowczynie jezykoznawczynie) - idealnie pasuje.</li></ol>\n<h4>Sposob 2 - eliminacja blednych odpowiedzi</h4>\n<ul><li>A) statybų inžinierės (inzynierki budowlane) - temat rozmowy jest jezykoznawczy, nie budowlany.</li><li>B) valstybės įstaigos valdininkės (urzedniczki panstwowe) - brak cech charakterystycznych dla urzednikow.</li><li>D) anglų kalbos vertėjos (tlumaczki jezyka angielskiego) - rozmowa dotyczy jezyka litewskiego, nie angielskiego.</li><li>C) mokslininkės kalbininkės - potwierdzaja to: specjalistyczna terminologia, odwolania do slownikow naukowych, cytaty z Antanasa Maceiny.</li></ul>\n<h4>Schemat oceniania CKE</h4>\n<blockquote>Klucz CKE (zad. 1.1, max 1 pkt):<br>- <strong>1 pkt</strong> - wskazanie poprawnej odpowiedzi: c) mokslininkės kalbininkės<br>- <strong>0 pkt</strong> - odpowiedz niepelna lub bledna albo brak odpowiedzi</blockquote>\n<p>Co zapamietac? Przy pytaniach &quot;Kas kalbasi?&quot; zawsze szukaj w tekscie tematyki rozmowy oraz wskazowek na temat zawodu/roli rozmawiajacych - nie tylko ich imion.</p>"}]}